Izaijo 45

₁Taip kalba VIEŠPATS Kyrui, savo pateptajam,

kurį jis paėmė už dešinės rankos,

kad pajungtų jam tautas ir nuginkluotų karalius,

kad atvertų jam duris ir vartai būtų atsklęsti:

₂„Aš pats žygiuosiu pirma tavęs

ir sulyginsiu kalvas.

Vario duris sutrupinsiu, nukaposiu geležies skląsčius.

₃Tau atiduosiu paslėptus turtus, slaptas sankaupas,

kad žinotumei, jog aš VIEŠPATS, Izraelio Dievas,

kuris šaukia tave vardu.

₄Dėl Jokūbo, savo tarno,

dėl Izraelio, savo išrinktojo,

pašaukiau tave vardu, teikdamas tau garbę,

nors tu manęs ir nepažinojai.

₅Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito;

be manęs nėra dievo!

Aš – tas, kuris tave apginkluoja,

nors tu manęs ir nepažįsti,

₆kad nuo saulės tekėjimo iki jos laidos būtų žinoma,

jog kito be manęs nėra.

Aš esu VIEŠPATS, ir nėra kito!

₇Darau šviesą ir kuriu tamsą,

sukuriu gerovę ir sukeliu negandas;

aš, VIEŠPATS, visa tai padarau.

₈Rasokite, dangūs, iš aukštybių,

ir debesys teišlyja teisumą.

Žemė teprasiveria, tedygsta išganymas,

drauge tesuželdo teisumą!

Aš, VIEŠPATS, tai padariau.

₉Vargas tam, kuris bylinėjasi su savo Kūrėju,

būdamas šukė tarp žemės šukių!

Argi molis sako puodžiui: ‘Ką tu iš manęs darai?’

arba: ‘Tavo dirbinys neturi ąsos’?

₁₀Vargas kūdikiui, kuris sako tėvui: ‘Ką gimti tu pašauki?’

arba motinai: ‘Ką tu gimdai?’“

₁₁Taip kalba VIEŠPATS,

Izraelio Šventasis ir Kūrėjas:

„Ar man priekaištausite dėl mano vaikų likimo

ir nurodysite, koks turi būti mano rankų darbas?

₁₂Aš sukūriau žemę,

žmoniją sukūriau žemėje.

Dangus savo rankomis išskleidžiau,

suteikiau darną visoms jų galybėms.

₁₃Aš jį dėl teisumo pergalės išjudinau,

visus kelius jam padariau lygius.

Ne dėl algos ar dovanų

jis mano miestą atstatys

ir mano tremtinius išlaisvins“, –

sako Galybių VIEŠPATS.

₁₄Taip kalba VIEŠPATS: „Egipto turtai, Kušo prekės

ir aukštaūgiai Sebos žmonės

ateis pas tave ir tau priklausys.

Paskui tave jie eis grandinėmis apkalti,

parpuls priešais tave maldaudami:

‘Tik su jumis yra Dievas, niekur kitur!

Kitų dievų nėra!’

₁₅Tikrai tu esi pasislėpęs Dievas,

Izraelio Dieve, Išvaduotojau!

₁₆Gėda ir nemalonė kris ant jų visų;

stabų dirbėjai pražus nemalonėje.

₁₇Izraeli, tu VIEŠPATIES išvaduotas

amžinu išganymu!

Gėda ir nemalonė niekada nekris ant jūsų

per amžių amžius.“

₁₈Taip kalba VIEŠPATS,

kuris sukūrė dangų,

jis, Dievas,

kuris paruošė ir padarė žemę,

davė jai pradžią,

jis,

kuris nesukūrė jos dykos,

bet padarė gyvenamą:

„Aš esu VIEŠPATS, ir be manęs nėra kito!

₁₉Nekalbėjau nei paslapčiomis,

nei iš buveinės tamsybės šalyje

ir Jokūbo palikuonims nesakiau:

‘Ieškokite manęs dykvietėje’.

Aš, VIEŠPATS, apreiškiu teisumą,

paskelbiu, kas dora.

₂₀Susirinkite ir ateikite,

prieikite arčiau, tautų likučiai!

Neišmano nieko tie,

kurie nešiojasi stabus iš medžio

ir meldžiasi dievui,

negalinčiam išgelbėti.

₂₁Eikite šen, drauge pasitarę, ir pasakykite,

kas paskelbė tai kadaise,

išpranašavo tai iš anksto?

Argi ne aš, VIEŠPATS,

be kurio nėra kito dievo?

Tik aš vienas – teisingas ir išvaduojantis Dievas!

₂₂Gręžkitės manin ir būsite išgelbėti,

visi žemės pakraščiai,

nes aš Dievas, ir kito nėra!

₂₃Prisiekiau savimi,

mano lūpos ištarė tiesą,

neatšaukiamą žodį:

‘Kiekvienas kelis klaupsis prieš mane,

manimi prisieks kiekvienas liežuvis’.

₂₄Man sakys: ‘Tik per VIEŠPATĮ rasime pergalę ir jėgą’.

Gėdydamiesi ateis pas jį visi,

kurie ant jo niršta.

₂₅Tik per VIEŠPATĮ visi Izraelio palikuonys

ras teisumą ir šlovę“.